Kai namai virsta chaoso epicentru
Pažįstama situacija? Šeštadienio rytas, visi dar pižamose, o jūs jau trečią kartą bandote susitarti, ką veiksite savaitgalį. Vyras nori ramybės ir knygos, vaikai rėkia apie zoologijos sodą, uošvienė primena, kad seniai nesilankyti pas močiutę Varšuvoje, o jūs pati svajojate bent kartą per mėnesį nueiti į teatrą. Galiausiai niekas nieko nenutinka – diena praeina prie televizoriaus ar kiekvienas išsiskirsto į savo kampus su telefonais.
Dvikalbėse lietuvių-lenkų šeimose šis chaosas dar labiau komplikuojasi. Čia ne tik skirtingi pomėgiai, bet ir dvi kultūros, dvi tradicijų sistemos, dvi švenčių kalendoriai. Kaip nepamiršti nei Užgavėnių, nei Tłustego Czwartku? Kaip įtraukti vaikus į abi kultūras, kad jos netaptų našta, o liktų gyva ir džiugina patirtimi?
Štai čia ir ateina į pagalbą paprasta, bet geniali priemonė – Užduočių Dėžutė. Ne, tai ne dar viena skaitmeninė aplikacija, kuri po savaitės atsidurs užmiršta telefono gelmėse. Tai fizinis, apčiuopiamas įrankis, kuris gali transformuoti jūsų šeimos kultūrinį gyvenimą.
Kodėl popierius kartais laimi prieš technologijas
Gyvename skaitmeniniame amžiuje, tai faktas. Bet ar pastebėjote, kad vaikams daug įdomiau traukti kortelę iš gražios dėžutės nei spustelėti mygtuką programėlėje? Yra kažkas magiškas tame fiziniame veiksme – rankos judesys, netikėtumo momentas, apčiuopiamas rezultatas.
Užduočių Dėžutė – tai paprasčiausia dėžė (gali būti medinė, kartono, net senovinė arbatos dėžutė), kurioje laikote kortelių su įvairiomis kultūrinėmis veiklomis, tradicijomis, švenčių idėjomis. Kiekviena kortelė – tai mažas nuotykis, laukiantis savo eilės.
Mano draugė Joanna iš Vilniaus pasakojo, kaip jos šeimoje tai veikia. Kiekvieną penktadienio vakarą po vakarienės jauniausias šeimos narys traukia vieną kortelę iš dėžutės. Kartą tai buvo „Iškepta mazurkų ir papasakok apie Velykas Lenkijoje”, kitą kartą – „Nueikime į Lietuvos nacionalinį muziejų”. Paprastas ritualas, bet jis sukūrė šeimoje laukimo ir nuotykio atmosferą.
Skaitmeniniai kalendoriai puikūs planavimui, bet jiems trūksta to žmogiško, šeimyniško elemento. Niekas nesusirenka aplink telefoną su šypsena veide. O aplink dėžutę – susirenkame.
Kaip sukurti savo šeimos kultūrinę dėžutę
Pradėkime nuo pagrindų. Jums reikės:
Pati dėžutė – gali būti bet kokia. Kai kurios šeimos perka gražią medinę dėžutę ir kartu su vaikais ją dekoruoja. Kiti naudoja seną batų dėžę, apklijuotą spalvotu popieriumi. Svarbu ne išvaizda, o tai, kad ji taptų šeimos ritualo dalimi.
Kortelės – galite naudoti įvairių spalvų kartono gabalėlius. Patarimas: skirtingos spalvos skirtingoms kategorijoms. Pavyzdžiui, mėlynos – lietuviškos tradicijos, raudonos – lenkiškos, žalios – bendros kultūrinės veiklos, geltonos – šeimos tradicijos.
Turinys – čia prasideda kūrybiškumas. Užrašykite ant kortelių konkrečias veiklas. Ne abstrakčias „praleisti laiką kartu”, o labai konkrečias: „Išvirti barščių ir papasakoti, kuo skiriasi lietuviški ir lenkiški barščiai”, „Nueiti į lenkų kultūros centrą Vilniuje”, „Paskambinti senelei į Krokuvą ir išmokti vienos lenkiškos dainos”.
Mano pažįstama šeima Kaune turi net 80 kortelių savo dėžutėje! Jie ją pildė palaipsniui, per kelerius metus. Pradėjo nuo 20, o paskui kas mėnesį kiekvienas šeimos narys galėjo pridėti po vieną naują idėją.
Dviejų kultūrų balansas: nei per daug, nei per mažai
Viena didžiausių problemų dvikultūrėse šeimose – kaip nepersvirti į vieną ar kitą pusę. Dažnai nutinka taip: gyvename Lietuvoje, vaikai lanko lietuvišką mokyklą, draugai lietuviai – ir lenkiška kultūra pamažu nyksta, lieka tik kalba namuose (ir tai ne visada).
Arba atvirkščiai – tėvai taip stengiasi išlaikyti lenkišką tapatybę, kad vaikai jaučiasi atskirti nuo aplinkos, kurioje gyvena.
Užduočių Dėžutė padeda išlaikyti pusiausvyrą labai paprastai – skaičiuojant korteles. Jei matote, kad dėžutėje yra 30 kortelių apie lenkiškas tradicijas ir tik 10 apie lietuviškas – akivaizdu, kad reikia papildyti. Tai vizualus, aiškus balansas.
Bet dar svarbiau – kategorijos. Štai kaip galite jas organizuoti:
Lietuviškos tradicijos ir šventės – Užgavėnės, Joninės, Kūčios lietuvišku stiliumi, Dainų šventė, lietuviškos pasakos ir legendos, tradiciniai lietuviški patiekalai.
Lenkiškos tradicijos ir šventės – Tłusty Czwartek, Andrzejki, lenkiškos Kūčios, Lajkonik legenda, lenkiški kūriniai ir dainos.
Bendros veiklos – muziejai, teatrai, koncertai, kurie susiję su abiem kultūromis arba visai neutralūs, bet praturtinantys.
Šeimos tradicijos – tai jūsų pačių sukurtos tradicijos, kurios nebūtinai siejasi su nacionaline kultūra, bet svarbios jūsų šeimai.
Viena mama iš Klaipėdos pasidalijo puikiu patarimu: ji kortelėse nurodo ne tik veiklą, bet ir jos sudėtingumo lygį. Žvaigždutė – paprasta veikla, kurią galima padaryti bet kada (pavyzdžiui, išklausyti lenkiškos muzikos). Dvi žvaigždutės – reikia šiek tiek pasiruošimo (išvirti tradicinį patiekalą). Trys žvaigždutės – reikia planavimo (išvyka į kitą miestą, teatras).
Nuo teorijos prie praktikos: konkretūs pavyzdžiai
Gana teorijos, pažiūrėkime, kaip tai veikia realiame gyvenime. Štai keletas kortelių pavyzdžių, kuriuos galite tiesiog nukopijuoti:
Lietuviška kortelė Nr. 1: „Užgavėnių blynai ir kaukės. Šį savaitgalį kepame blynus pagal senelės receptą. Kiekvienas pasigamina kaukę iš to, ką randame namuose. Vakare žiūrime nuotraukas iš Užgavėnių švenčių Lietuvoje.”
Lenkiška kortelė Nr. 1: „Faworki (chruściki) ir pasakojimas apie Tłusty Czwartek. Ieškome recepto internete arba skambiname babciui į Varšuvą. Kepame kartu. Vakare žiūrime vaizdo įrašą, kaip švenčiama Lenkijoje.”
Bendra kortelė Nr. 1: „Šeimos kino vakaras. Renkamės filmą, kuris susijes su Lietuva arba Lenkija. Gaminame spragėsius, įsitaisome su antklodėmis. Po filmo – diskusija: kas patiko, ko naujo sužinojome.”
Šeimos tradicija Nr. 1: „Mūsų šeimos medžio papildymas. Kiekvienas pasirenka vieną giminaitį ir sužino apie jį tris faktus, kurių nežinojome. Užrašome ir įklijuojame į šeimos albumą.”
Matote? Nieko sudėtingo. Bet kiekviena tokia kortelė – tai proga praleisti kokybišką laiką kartu, sužinoti ką nors naujo, pajusti ryšį su savo šaknimis.
Dar vienas svarbus dalykas – kortelės gali būti sezoninės. Gruodį į dėžutę įdedate daugiau kortelių, susijusių su Kalėdomis ir Naujaisiais metais. Vasarį – su Užgavėnėmis ir Tłusty Czwartek. Birželį – su Joninėmis. Tai padeda neprarastis tradicijų sraute ir švęsti viską laiku.
Kai vaikai priešinasi: kaip įtraukti visus
Būkime sąžiningi – ne visada vaikai šokinės iš džiaugsmo, išgirdę apie kultūrines veiklas. Ypač paaugliai. „Mama, vėl tos tavo tradicijos” – skamba pažįstamai?
Čia slypi Užduočių Dėžutės genialumas. Pirma, elementas netikėtumo. Niekas nežino, kas bus ištraukta. Galbūt tai bus kažkas nuobodu (jų nuomone), o galbūt – išvyka į kino teatrą ar kepimas skanumynų.
Antra, įtraukite vaikus į kortelių kūrimą. Leiskite jiems sugalvoti savo idėjas. Mano draugo sūnus pasiūlė kortelę „Lietuviški ir lenkiški keiksmažodžiai – išmokti ir suprasti, kodėl jų nevartojame”. Tėvai iš pradžių suabejojo, bet paskui suprato – tai puiki proga pasikalbėti apie kalbos kultūrą, humoro skirtumus, socialines normas. Ir berniukas buvo daug labiau įsitraukęs, nes tai buvo JOJO idėja.
Trečia, balansavimas. Už kiekvieną „nuobodžią” kultūrinę veiklą – viena linksmesnė. Pavyzdžiui, po vizito į muziejų – leidimas pasirinkti filmą vakarui arba išvyka į krepšinio rungtynes.
Ketvirta, konkurencinis elementas (jei turite kelis vaikus). Kas geriau papasakos apie ištrauktą tradiciją? Kas skanesnius blynus iškeps? Kas gražesnę kaukę pasigamins? Vaikai mėgsta varžytis, tad kodėl nepanaudoti tai konstruktyviai?
Ir paskutinis, bet svarbiausias dalykas – nedarykite iš to pareigos. Jei šiandien niekas nenori traukti kortelės – nieko tokio. Jei ištraukėte kortelę, bet supratote, kad šiandien ne tas laikas – atidėkite kitam kartui. Užduočių Dėžutė turi būti malonumo šaltinis, ne dar viena prievolė.
Kai atstumas skiria: dėžutė kaip tiltas tarp šalių
Daugelis lietuvių-lenkų šeimų susiduria su realybe – dalis giminės gyvena Lietuvoje, dalis Lenkijoje, o gal dar ir trečioje šalyje. Seneliai, dėdės, tetos, pusseserės – visi išsibarstę.
Užduočių Dėžutė gali tapti tiltu per tą atstumą. Štai keletas idėjų:
Virtualios kortelės – „Skype vakaras su seneliais Lenkijoje. Paprašykite jų papasakoti vieną istoriją iš jų vaikystės. Įrašykite video.”
Laiškai ir atvirukai – „Šią savaitę kiekvienas parašo laišką vienam giminaičiui Lenkijoje. Tikrą, popierinį laišką. Su piešiniais, nuotraukomis.”
Kulinariniai mainai – „Išvirkite lietuvišką patiekalą, nufotografuokite, atsiųskite receptą pussesei į Varšuvą. Paprašykite jos padaryti tą patį ir atsiųsti nuotrauką.”
Šeimos projektai – „Pradėkite bendrą šeimos tinklaraštį arba uždarą Facebook grupę, kur visi giminaičiai dalinasi nuotraukomis, istorijomis, receptais.”
Viena šeima, kurią pažįstu, sukūrė net „keliaujančią dėžutę”. Jie turi dvi vienodas dėžutes – vieną Vilniuje, kitą Krokuvoje. Kas kelis mėnesius jie keičiasi kortelėmis. Tai, ką ištraukė ir padarė Vilniuje, aprašo ir atsiunčia giminėms į Krokuvą, ir atvirkščiai. Taip vaikai jaučia ryšį su pusseseriais, nors mato juos tik kartą per metus.
Tradicijų evoliucija: kai senas susitinka su nauju
Viena įdomiausia Užduočių Dėžutės savybė – ji leidžia tradicijoms evoliucionuoti. Jūs neturite pakartoti viską tiksliai taip, kaip darė jūsų seneliai. Galite adaptuoti, modifikuoti, sujungti.
Pavyzdžiui, viena šeima sukūrė „Lietuviško-lenkiško Kūčių” tradiciją. Jie derina elementus iš abiejų kultūrų: 12 patiekalų kaip Lenkijoje, bet tarp jų būtinai kūčiukai ir grybų sriuba kaip Lietuvoje. Kalėdų eglutę puošia dviem etapais – 24 d. vakare lenkišku stiliumi, o 25 d. ryte prideda lietuviškų akcentų.
Arba Užgavėnės – kodėl nesulieti jų su Tłusty Czwartek? Kepa ir blynus, ir pączki. Vaikai vilki kaukes, bet vietoj žiemos varymų – šeimos konkursas, kas skanesnį desertą iškeps.
Kortelės dėžutėje gali atspindėti šią evoliuciją. Turėkite kategoriją „Mūsų naujos tradicijos” – tai, ką jūs, kaip šeima, sukuriate patys. Galbūt tai bus kasmetinis piknikas toje vietoje, kur susipažinote. Arba tradicija kiekvienų metų pirmą pavasario dieną eiti į tą patį parką ir fotografuotis prie to paties medžio.
Tradicijos negali būti muziejiniai eksponatai. Jos turi gyventi, kvėpuoti, keistis. O Užduočių Dėžutė – tai įrankis, kuris padeda joms gyventi šiuolaikiniame pasaulyje.
Kai dėžutė tampa šeimos širdimi
Po metų ar dvejų naudojimo Užduočių Dėžutė tampa kažkuo daugiau nei organizaciniu įrankiu. Ji virsta šeimos simboliu, ritualų centru, prisiminimų saugykla.
Viena mama pasakojo, kad jos dukra, išvykdama studijuoti į užsienį, paprašė padaryti jai mažą asmeninę dėžutę. Mama perkėlė dalis kortelių, pridėjo naujų – specialiai pritaikytų studentės gyvenimui užsienyje. „Surask lenkų bendruomenę savo mieste”, „Išvirk lietuviškų cepelinų bendrabučio draugams”, „Paskambink namo ir papasakok vieną gerą dalyką, kuris nutiko šią savaitę”.
Dukra sakė, kad sunkiais momentais, kai jautėsi vienišai ar praradusi šaknis, ji traukdavo kortelę iš dėžutės. Tai ją grąžindavo namo, priminė, kas ji yra, iš kur atėjo.
Tai ir yra tikroji Užduočių Dėžutės galia – ji kuria ir palaiko ryšius. Ryšį su savo kultūra, su šeima, su šaknimis. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur viskas taip greitai keičiasi, kur šeimos išsiblaško po visą pasaulį, kur tradicijos dažnai praranda prasmę – toks paprastas įrankis gali būti inkaru.
Nebūtina būti tobulam. Nebūtina švęsti visų švenčių, žinoti visų tradicijų, kalbėti abi kalbas be akcento. Užtenka norėti išlaikyti ryšį, perduoti kažką vertingo savo vaikams, sukurti šeimoje erdvę kultūrai ir tradicijoms.
Užduočių Dėžutė – tai ne sprendimas visoms problemoms. Bet tai pradžia. Tai būdas pasakyti savo šeimai: „Tai svarbu. Mes svarbu. Mūsų istorija svarbu.” Ir kartais būtent to reikia – paprasto, apčiuopiamo priminimo, kad esame daugiau nei tik žmonės, bėgantys per kasdienybę. Esame šeima su istorija, kultūra, tradicijomis, kurias verta puoselėti.
Taigi, gal šį savaitgalį vietoj įprasto sėdėjimo prie televizoriaus suraskite dėžutę, popieriaus gabalėlių ir kartu su šeima pradėkite kurti savo Užduočių Dėžutę? Kas žino, gal po dešimties metų jūsų vaikai kurs tokias pat dėžutes savo šeimoms, ir taip tradicija tęsis toliau – gyva, kvėpuojanti, nuolat atsinaujinanti.